2007 m. lapkričio 14 d. Marijampolėje, Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre, vyko konferencija apie parapinę katechezę. Rengimo sakramentams Italijoje patirtimi dalinosi pašvęstojo gyvenimo institutui „Misija Bažnyčia–Pasaulis“ („Missione Chiesa-Mondo“) priklausantys kunigai Angelo Mangano ir Giuseppe Raciti, dirbantys Romoje, šv. Popiežiaus Gelazijaus I parapijoje. Institutas „Misija Bažnyčia-Pasaulis“ kryptingai rūpinasi parapijinės sielovados atgaivinimu ir puoselėjimu.

Tai buvo pirmoji konferencija, sukvietusi parapijose dirbančius katechetus, ruošiančius vaikus ir jaunimą Atgailos, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentams arba vedančius suaugusiųjų katechezę. Į bendrą susitikimą rinkosi visi, norintys išgirsti Italijoje dirbančių kunigų patirtį ir užduoti klausimų konferencijos svečiams.

Pirmoje konferencijos dalyje svečiai išdėstė teorinius aspektus ir pasidalino savo įžvalgomis katechezės klausimais. Vatikano II Susirinkimo dokumentuose nėra atskiro dokumento apie katechezę, tačiau būtent tada prasideda katechezės atnaujinimo kelias. Prieš katechizuojant žmones, pirmiausiai reikia galvoti apie savo pačių evangelizaciją. Bažnyčios bendruomenės yra pagrindinis katechezės objektas. Kunigai iškėlė klausimą, kaip būti evangelizuojančia bendruomene? Kiekvienas katechetas turi stengtis eiti į priekį naudodamas savo kūrybingumą, vaikų kūrybingumą ir tikėjimą. Ištikimybė Dievui ir žmogui turi būti pagrindinis kriterijus katechizuojant. Svečiai pastebėjo, kad šiandienos katechezė primena pirmųjų amžių situaciją, nes skelbti krikščionybę reikia tiems, kurie pažįsta Evangeliją ir tiems, kurie iš naujo turi ją pažinti. „Ieškome žmonių, kurie sutiktų ne tik dalyvauti Mišiose, bet ir susirinktų į grupeles su šeimomis, kad tėvai ir vaikai įsijungtų į katechezę,“ – pasakojo kunigai. Svečiai dalijosi, kad jie savo parapijoje labai daug dėmesio skiria tėvų katechizacijai. Kai tėvai atlydi vaikus į katechezes, jie taip pat dalyvauja užsiėmimuose, o kai negali atlydėti savo vaikų, jie turi ateiti kitu metu į katechezes, tai reikalinga tam, kad visi išgyventų bendruomenės patirtį. Sutvirtinamieji įtraukiami į parapijos veiklą savo tarnyste ligoniams, vargstantiems, įvairių praktinių darbų darymu. Italijoje vaikų ruošimas sakramentams trunka 5–6 metus. Per tokį netrumpą laiką jie ne tik susipažįsta su pagrindiniais teoriniais dalykais, bet gali išgyventi bendruomenės patirtį, ką reiškia būti Bažnyčioje ir ką tai duoda. Suaugę žmonės dalyvaudami bendruomenės gyvenime gauna galimybę patirti palaimą, stabtelėti ir pamąstyti apie Dievo žodį. Taip kuriamos mažos bendruomenės, kurios gali vykdyti evangelizacijos misiją. „Katechezė – tai ne tik žinios, bet ir raginimas veikti, būti krikščioniu ne tik tuo laikotarpiu, kai ruošiamasi sakramentams. Tai vaikų ir suaugusiųjų bendruomeniškumo ugdymas. Parapija turi eiti žmonių link, burti mažas bendruomenes. Iš besimeldžiančios bendruomenės kyla pašaukimai pasauliui,“ – savo patirtimi dalijosi kunigai Angelo Mangano ir Giuseppe Raciti.

Antroje konferencijos dalyje katechetai dirbo grupėse, aptarinėjo klausimus, kuriuos buvo pateikę svečiai. Grupelėse buvo dalijamasi, kokią norėtume matyti savo bendruomenę, koks ugdymo aspektas reikalingiausias katechetams, kaip planuojame savo veiklą. Visa tai aptarus tarpusavyje, buvo pasidalinta savo mintimis, užduoti klausimai konferencijos svečiams. Kunigai iš Italijos pastebėjo, kad turime nemaža darbo, bet nereikia dėl to nusiminti, o eiti pirmyn ir dirbti Bažnyčios labui.

Katechetus sustiprino ši konferencija, davė naujų minčių ateities darbams, idėjų, kaip dar galime prieiti prie žmogaus katechizuojant. Reikia tikėkime tuo, ką darome, ir Dievas mus tikrai palaikys.

Vilkaviškio vyskupijos parapinės katechezės referentė Lina Mažeikaitė